PIRMA IR ANTRA DALIS
Šįkart knygos recenzija bus neįprasta, nes aptarsiu iškart dvi žinomo žurnalisto bei visuomenės veikėjo Andriaus Užkalnio knygas. Tokį sprendimą priėmiau, todėl, kad jose aptariamas tas pats laikotarpis – tarybinė Lietuva. O ir šiaip jos man pasirodė gana panašios.
Abi knygos yra išskirstytos skyreliais, kuriuose aptariamos pačios įvairiausios temos nuo maisto iki architektūros, nuo sovietinio rūbų stiliaus iki bendravimo, ar net tuometinių meilės romanų subtilybių. Kinas, darbas, sportas, tikėjimas tai tik dalis temų, aptariamų šiose knygose. Temų išties daug, tačiau ne visos jos aptariamos vienodai plačiai, apie kai kuriuos dalykus tik vos užsimenama, bet gal taip ir turi būti juk tai subjektyvūs rašytojo atsiminimai.
Tačiau abejose knygose A.Užkalnis paskutiniuose skyriuose rašo apie tai, kuo mes visgi skyrėmės nuo kitų TSRS tautų. O antrojoje knygos dalyje autorius net išskiria 4 tarybinių žmonių tipus.
Abi knygos labai nenuoseklios, daug minties šuolių, nes pačiame tekste itin daug išnašų, todėl skaityti šias knygas nėra paprasta. Taip pat jose daug nuotraukų menančių sovietinius laikus… Tačiau tekstas parašytas su autoriui būdingu šmaikštumu, kuris jo knygoms suteikia tam tikro žavesio.
Manau, šios knygos tinkamos įvairaus amžiaus žmonėms Jei gyvenote aprašomu laikotarpiu gal jos padės atsikratyti populiaraus stereotipo , kurį vis dar dažnai tenka išgirsti ypač vyresnių žmonių lūpose, jog „prie ruso, tai buvo geriau“. Na, o jei kaip ir aš sovietinių realijų nepatyrėte, nes gimėte jau laisvoje Lietuvoje – šie memuarai padės įvertinti tai, ką turime dabar, nes be praeities nebūtų ir dabarties.
6 pelėdžiukai iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą