Nina George
„Levandų kambarys“
„Levandų kambarys“ – tai knyga apie amžiną pasibaigusios meilės ilgesį bei apie atleidimo sau svarbą. Pagrindinis kūrinio herojus – pusamžis knygų pardavėjas Žanas Perdiu. Savo gyvenimą jis paskyrė knygoms ir klientų sielų gydymui, juk neveltui knygyną, įkurtą tikrame laive žmonės pakrikštijo literatūrine vaistine, nes knygininkas Perdiu rasdavo kiekvienam žmogui padėsiančią arba tinkamą knygą vos persimetęs su klientu vienu kitu žodžiu. Nežinote koks jūsų gyvenimo tikslas, o galbūt jums tiesiog reikia atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos – knyga pats geriausias vaistas.
Tačiau vieno ir paties svarbiausio dalyko – padėti sau, Perdiu nesugeba iki šiol. Jis nesidžiaugia gyvenimu, yra ganėtinai uždaras, o jo darbas jam yra tik dar vienas būdas pabėgti nuo skaudžios gyvenimo realybės ir vis sunkėjančios metų naštos. Perdiu jau daugiau kaip 20 metų negali pamiršti jį dėl kito vyro palikusios moters Manon. Ilgesys Perdiu pavertė tarsi gyvenimo stebėtoju, tačiau viskas pasikeičia, kai herojus atsitiktinai randa Manon laišką, kuriame ji paaiškina tikrąsias jų išsiskyrimo priežastis ir tai knygų pardavėją paskatina leistis į gyvenimą pakeisiančią bei daug ką suprasti padėsiančią kelionę...
Mėgstamiausia citata : „Knygos – tai laisvė popieriniais sparnais“.
Mėgstamiausias epizodas Perdiu ir Manon susitaikymo scena kapinėse. Man ši knyga patiko, tačiau negalėčiau pasakyti, kad ji kuo nors labai išskirtinė, todėl maksimalių balų jai neskirsiu.
Knygos pliusai:
- Knyga išties verčia prisiminti daugelį šiandien dažnai pamirštamų gyvenimo tiesų.
- Kūrinys moko pozityvumo.
Knygos minusai:
- Vietomis buvo nuobodoka skaiyti.
8 pelėdžiukai iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą