Černobylio malda

Svetlana Aleksijevič

Černobylio malda

Visai neseniai praūžė HBO serialo ,,Chernobyl" banga. Serialas tapo be galo populiarus ir filmų bazėje IMDB surinko net 9.7 balų įvertinimą, šis įvertinimas yra netgi didesnis nei serialo ,,Sostų karai". Taip pat nemažai serialo epizodų yra nufilmuota Lietuvoje ir vaidino lietuvių aktoriai. Taigi, aš taip pat susigundžiau pažiūrėti šį serialą. Pripažinsiu, jis tikrai vertas dėmesio. Tačiau net ir baigus jį žiūrėti, vistiek norėjosi dar daugiau sužinoti apie Černobylio istoriją. Todėl susiradau šią knygą.

„Černobylio malda“ – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas.

Autorė atliko be galo didelį darbą, surinkusi tiek žmonių atsiminimų apie Černobylio tragediją ir aš įsivaizduoju, kaip buvo skaudu ir nelengva išklausyti visų pasakojimų. O ką jau kalbėti apie visa tai išgyvenusius žmones, kaip jiems buvo sunku viską vėl atsiminti ir papasakoti.

Kūrinys yra tikrai sukrečiantis. Kai kuriuos žmonių atsiminimus buvo labai sunku ir net baisu skaityti. Bet taip pat ir traukė skaityti toliau ir sužinoti dar daugiau žmonių atsiminimų.

Norėčiau šiek palyginti serialą su knyga. Seriale yra daugiau vaizduojami įvykiai iš Sovietų Sąjungos valdžios pusės, o paprastų žmonių išgyvenimų parodyta labai mažai ir gana paviršutiniškai. Tuo tarpu knygoje, viskas atvirkščiai. Viskas sutelkta būtent į eilinių žmonių prisiminimus ir išgyvenimus. Visiškai nesumeluotus ir tikrus.

Kūrinys ir autorės darbas man paliko labai didelį įspūdį. Bet tai yra tokia knyga, kurią perskaitai vieną kartą ir vėliau jau nenorėtum jos skaityti vėl.

Rekomenduočiau šią knygą tiems, kurie pažiūrėjo serialą ir jis jiems patiko ir taip pat žmonėms, kurie tiesiog domisi Černobylio katastrofa.

9 pelėdžiukai iš 10.

Bestseleris

Alessandro Gallenzi

Bestseleris

Kartais pasirenku knygą visiškai atsitiktinai. Taip ir aš šįkart internete perskaičiau aprašymą, jis mane sudomino ir taip nusprendžiau perskaityti.

Knygoje pasakojamos rašytojo Džimo ir leidėjo Čarlzo istorijos. Džimui beveik 40. Jis parašė daugiau nei 10 romanų, tačiau nei vienu iš jų leidėjai nesusidomi. O Džimas labai nori išgarsėti – parašyti bestselerį ir tapti turtingu kaip J.K.Rowling.

Jis metė darbą, aukodamas savo nepriklausomybę persikrausto pas vėžiu sergančią motiną ir kenčia amžinai iš jo besišaipantį nekenčiamą dėdę, laikinai gyvenenantį motinos namuose. Tačiau nei motinos liga, nei jai atliekamos operacijos netrukdo Džimui bandyti ir bandyti rašyti vėl ir vėl. Kartą apgaule įsigavęs į leidėjams surengtą pobūvį, jis prasitaria apie knygą, kurią neva turi – tikrus prostitutės dienoraščius. Keli leidėjai ja susidomi – vienas net pasiūlo 300 000 svarų avansą. Tačiau knyga turi būti pristatyta jam per savaitę. Bet juk tokios knygos nėra! Džimas, apimtas nevilties, paprašo dviejų pažįstamų seserų – Helenos ir Saros – pagalbos.

Čarlzas Randalas daug metų dirbo leidykloje „Tetragon Press“.  Jis atleidžiamas, nes jo leidžiamos knygos nebuvo skirtos masėms, todėl nenešė didelio pelno leidyklai. Čarlzas ir jo buvusi darbuotoja  įkuria savo leidyklą ir ruošiasi išleisti gana populiaraus, bet jau mirusio rašytojo Makenos dar niekad nepublikuotą ir kažkada paties autoriaus Čarlzui atiduotą romaną. Tačiau buvę Čarlzo darbdaviai taip pat nori gauti tą knygą, tad bando įrodyti, kad ji priklauso leidyklai, o ne Čarlzui. Vieną dieną rankraštis dingsta.

Iš esmės, knygos aprašymas gali pasirodyti įdomus, tačiau pati knyga man nepasirodė itin verta dėmesio. Iš tiesų, knyga pakankamai nuobodi ir kartais sunkokai skaitosi, nes yra dvi siužetinės linijos, kurios pakankamai skirtingos ir tuomet sunku suprasti esmę. Ryškios kulminacijos knyga taip neturi. Taip pat man užkliuvo kai kurie žodžiai, tokie kaip negras arba invalidas, bet gal čia labiau akmuo į vertėjų daržą, o ne į autoriaus.

Mane nustebino tai, kad pats autorius yra italas, tačiau jis puikiai perteikė britiško gyvenimo subtilybes.

Šią knygą rekomenduočiau žmonėms, kurie domisi leidyba arba patys ruošiasi rašyti knygą, nes kūrinyje puikiai atskleidžiama leidybos ir knygos rašymo virtuvė.

5 pelėdžiukai iš 10.

Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį

„Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį“

PIRMA IR ANTRA DALIS

Šįkart knygos recenzija bus neįprasta, nes aptarsiu iškart dvi žinomo žurnalisto bei visuomenės veikėjo Andriaus Užkalnio knygas. Tokį sprendimą priėmiau, todėl, kad jose aptariamas tas pats laikotarpis – tarybinė Lietuva. O ir šiaip jos man pasirodė gana panašios.

Abi knygos yra išskirstytos skyreliais, kuriuose aptariamos pačios įvairiausios temos nuo maisto iki architektūros, nuo sovietinio rūbų stiliaus iki bendravimo, ar net tuometinių meilės romanų subtilybių. Kinas, darbas, sportas, tikėjimas tai tik dalis temų, aptariamų šiose knygose. Temų išties daug, tačiau ne visos jos aptariamos vienodai plačiai, apie kai kuriuos dalykus tik vos užsimenama, bet gal taip ir turi būti juk tai subjektyvūs rašytojo atsiminimai.
Tačiau abejose knygose A.Užkalnis  paskutiniuose skyriuose rašo apie tai, kuo mes visgi skyrėmės nuo kitų TSRS tautų. O antrojoje knygos dalyje autorius net išskiria 4 tarybinių žmonių tipus.

Abi knygos labai nenuoseklios, daug minties šuolių, nes pačiame tekste itin daug išnašų, todėl skaityti šias knygas nėra paprasta. Taip pat jose daug nuotraukų menančių sovietinius laikus… Tačiau tekstas parašytas su autoriui būdingu šmaikštumu, kuris jo knygoms suteikia tam tikro žavesio.
Manau, šios knygos tinkamos įvairaus amžiaus žmonėms Jei gyvenote aprašomu laikotarpiu gal jos padės atsikratyti populiaraus stereotipo , kurį vis dar dažnai tenka išgirsti ypač vyresnių žmonių lūpose, jog „prie ruso, tai buvo geriau“. Na, o jei kaip ir aš sovietinių realijų nepatyrėte, nes gimėte jau laisvoje Lietuvoje – šie  memuarai padės įvertinti tai, ką turime dabar, nes be praeities nebūtų ir dabarties.

6 pelėdžiukai iš 10

Geografas gaublį pragėrė.

Aleksej Ivanov

Geografas gaublį pragėrė

Mano tėtis visuomet kartoja - kad ir ką išbandytume, visada grįšim prie klasikos. Taigi ir aš šį kartą perskaičiau rusų literatūros klasiką - Geografas gaublį pragėrė.

Knygoje pasakojama apie jauną biologą Viktorą Služkiną, kuris įsidarbina geografijos mokytoju. Kariauja, paskui susidraugauja su mokiniais, konfliktuoja su direktoriaus pavaduotoja, veda devintokus į žygį - plaukti upe. Dar jis geria su draugais vyną, bando sugyventi su žmona ir pasiiminėja iš darželio dukrytę.

Prieš skaitydama galvojau, kad kūrinys bus humoristinio stiliaus, nes buvau girdėjus apie tai. Knygos pradžia išties buvo gana linksma, tačiau kuo toliau, tuo jaunojo mokytojo gyvenimas darėsi vis liūdnesnis ir aš supratau, kad išties ši knyga yra apie labai nelaimingo žmogaus gyvenimą. Ir tai mane nustebino, nes kaip ir minėjau, turėjau nuomonę, kad ši knyga bus linksma. Nepaisant to, kad knyga šiek tiek liūdna, man ji patiko. Tik nepatiko ta knygos dalis, kur mokytojas vedėsi mokinius į žygį. Ši dalis buvo nuobodi ir ištempta. Tačiau, tai nesugadino skaitymo malonumo.

8 pelėdžiukai iš 10.

Žodžiai

GINNY YTTRUP

„Žodžiai“

Tiesa išlaisvina, nors kartais siekiant ją išsakyti žodžių tiesiog pristinga ir jie lieka neištarti, užstrigę tik tavo mintyse ir gerklėje, o tu pats nebežinai ar dar kada nors sugebėsi prabilti. Būtent taip jaučiasi mažoji Keilė – viena pagrindinių šios istorijos herojų.

Mergaitė paveikta siaubingų išgyvenimų ne tik nebegali kalbėti, bet ir turi gyventi viena apleistoje trobelėje vidury miškų, su ją nuolat seksualiai išnaudojančiu patėviu.
Tačiau net ir tokiomis baisiomis sąlygomis augdama Keilė nepraranda vilties, kad ją palikusi narkomanė mama sugrįš ir ją išvaduos, mat sutrikęs vaikas mano, jog motiną tiesiog ištiko laikina amnezija.
Keilė trobelėje turi nedaug daiktų, bet brangiausias iš jų – tai mamos paliktas žodynas, į kurį ji koncentruojasi siekdama pamiršti visas su ja vykstančias negeroves.

Kita knygos veikėja Sjera taip pat susiduria su sunkiais vidiniais išgyvenimais. Nors gyvena laisvos ir nepriklausomos menininkės gyvenimą, tačiau nejaučia pilnatvės mat jau 12 metų ją slegia žlugdantis kaltės jausmas dėl naujagimės dukrelės mirties.
Šių herojų susitikimas taps lūžio tašku jų abiejų gyvenimuose, tačiau kelias link tiesos ir išsivadavimo iš vidinių pančių bus ilgas ir skaudus. Juk sielos žaizdos gyja sunkiausiai...

Man ši knyga pasirodė įtaigi ir tikroviška, tačiau man nelabai patinka, kūriniai, kuriuose taip išaukštinamas Dievas ir jo galybė, todėl šios knygos įvertinimas bus truputį mažesnis.

7 pelėdžiukai iš 10

Prieš skambutį. Po skambučio.

Loreta Puskunigė.

Prieš Skambutį. Po skambučio.

Vieną dieną, žiūrint viename tinklalapyje naujų elektroninių knygų sąrašą, akis užkliuvo už šios knygos pavadinimo. Pavadinimas išdavė, kad knyga bus apie mokyklą ir mokytojus, tokio tipo knygos man patinka, taigi nusprendžiau ją perskaityti.

Knyga yra apie šių laikų pedagogų gyvenimą, mokyklos kasdienybę ir jos suderinamumą su mėnulio fazėmis. Ką tik studijas baigusi mergina pradeda dirbti mokytoja. Ir nutinka jai visko – tiek gero, tiek blogo. Kaip ir kitiems mūsų pedagogams. Jauna idealistė, tikisi nuversti kalnus švietimo sistemoje ir kažką pakeisti, o ar jai pasisekė, sužinosite perskaitę knygą.

Labiausiai mane sužavėjo autorės rašymo stilius. Jame nepaprastai daug humoro, sarkazmo ir ironijos, ir tai išties daro šią knygą patrauklia. Ne kartą ir ne du kikenau ar net garsiai kvatojau, skaitydamą šį puikų kūrinį, taigi rekomenduoju visiems, kas nori pasikelti nuotaiką ir sužinoti šiek tiek daugiau apie mokytojų gyvenimo kasdienybę.

 Tai yra pirma šios autorės knyga, kurią perskaičiau. Ateityje planuoju perskaityti ir dar vieną šios autorės knygą, taigi, laukite tęsinio ☺

9 pelėdžiukai iš 10.

Kaip tampama albinosais.

Zigmas Stankus

Kaip tampama albinosais

Nusprendžiau perskaityti šią knygą, nes man jau seniai ją buvo rekomendavęs geras draugas ir jau ilgą laiką ruošiausi ją perskaityti, tačiau vis atsirasdavo kitų knygų, kurios labiau patraukdavo dėmesį, na, bet pagaliau atėjo laikas ir šiam kūriniui.

Kūrinyje pasakojama apie vaikiną, kuris kariuomenės yra išsiunčiamas į Afganistaną, kur tuo metu vyko Afganistano karas. Veiksmas vyksta 9 dešimtmečio pradžioje. Pasakojama apie kariuomenės tvarką, buitį, taip pat ir apie žiaurumus, karių žūtį, sužeidimus ir kaip kiti kariai tai išgyvena taip pat ir apie santykius tarp skirtingo laipsnio kareivių. Ši knyga yra vadinama šių laikų ,,Dievų mišku".

Knygoje yra daug necenzūrinės leksikos. Bet ji tik pagyvina rašytojo atsiminimus ir suteikia pikantiškumo tekstui. Knyga yra autobiografinė. Visi įvykiai yra išgyventi paties rašytojo ir viskas pasakojama taip, kaip jis viską matė. Knygoje yra daug ironijos ir sarkazmo. Nes tikriausiai be jų išgyventi tokiomis sąlygomis būtų neįmanoma. Kūrinyje buvo daug man neaiškių terminų, kuriuos teko pasitikslinti, tačiau tai netrukdė mėgautis knyga.

Iš esmės, tai man nepatinka knygos apie karą, kareivius, armiją ir panašius dalykus, tačiau ši knyga visai patiko. Patiko, kad knygoje yra daug buitinių detalių ir viskas atpasakojama su visomis smulkmenomis. Ši knyga man persiskaitė pakankamai sunkiai. Nes kartais būdavo labai nuobodu, o kartais ir labai įdomu.

8 pelėdžiukai iš 10.