Agnė Pačekajė
Dingusio jaunikio paslaptis: Zosės llganosės memuarai
Kartais knygai reikia suteikti antrą šansą. Kai bandžiau skaityti šią knygą pirmą kartą, ji manęs visiškai ,,neužkabino" ir netgi pasirodė visiška nesąmonė, taigi numečiau ją į šalį ir nebaigiau skaityti. Bet praėjo maždaug pusę metų ir nusprendžiau pabandyti dar kartą.
Vieną rytą, prieš pat vestuves, Zosė suvokia – jos sužadėtinis negrįžo namo, o jo mobilus telefonas – už ryšio zonos ribų. Apimta negeros nuojautos ima kratyti jo daiktus ir aptinka mįslingą meilės raštelį. Zosė suvokia, kad turės savo būsimą vyrą surasti. Ir greitai! Panikos ištiktai Ilganosei į pagalbą skuba gyvenimo užgrūdinta valytoja ir kalbanti sužadėtinio papūga. Veikėjos net pačios nepastebi, kaip įsivelia į neįtikėtinų situacijų ir keistų sutapimų kupiną detektyvinę istoriją, privertusią jas kapstytis po tamsias Sugertuko šeimos paslaptis.
Knygos stilius toks pats, kaip ir pirmos dalies, šmaikštus ir priverčiantis nemažai pakikenti. Tačiau, kaip ir tikėjausi, antroji dalis nebebuvo tokia įspūdinga kaip pirmoji. Man patiko, kad knyga turi detektyvo fragmentų ir visai nesvarbu, kad tas detektyvas absurdiškas 😀. Šiek tiek nusivyliau, kad nemažai knygos detalių buvo nukopijuota dar iš tų laikų, kai Zosė Ilganosė gyveno ,,Panelės" žurnalo puslapiuose. Bet apskritai knyga yra lengva, humoristinė ir ją buvo visai smagu skaityti.
Pirmos šios knygos dalies apžvalgos nuoroda:
http://peleduknygynelis.blogspot.com/2017/06/juokingiausia-knyga-kokia-kada-nors.html?m=1
7 pelėdžiukai iš 10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą