Kaip tampama albinosais.

Zigmas Stankus

Kaip tampama albinosais

Nusprendžiau perskaityti šią knygą, nes man jau seniai ją buvo rekomendavęs geras draugas ir jau ilgą laiką ruošiausi ją perskaityti, tačiau vis atsirasdavo kitų knygų, kurios labiau patraukdavo dėmesį, na, bet pagaliau atėjo laikas ir šiam kūriniui.

Kūrinyje pasakojama apie vaikiną, kuris kariuomenės yra išsiunčiamas į Afganistaną, kur tuo metu vyko Afganistano karas. Veiksmas vyksta 9 dešimtmečio pradžioje. Pasakojama apie kariuomenės tvarką, buitį, taip pat ir apie žiaurumus, karių žūtį, sužeidimus ir kaip kiti kariai tai išgyvena taip pat ir apie santykius tarp skirtingo laipsnio kareivių. Ši knyga yra vadinama šių laikų ,,Dievų mišku".

Knygoje yra daug necenzūrinės leksikos. Bet ji tik pagyvina rašytojo atsiminimus ir suteikia pikantiškumo tekstui. Knyga yra autobiografinė. Visi įvykiai yra išgyventi paties rašytojo ir viskas pasakojama taip, kaip jis viską matė. Knygoje yra daug ironijos ir sarkazmo. Nes tikriausiai be jų išgyventi tokiomis sąlygomis būtų neįmanoma. Kūrinyje buvo daug man neaiškių terminų, kuriuos teko pasitikslinti, tačiau tai netrukdė mėgautis knyga.

Iš esmės, tai man nepatinka knygos apie karą, kareivius, armiją ir panašius dalykus, tačiau ši knyga visai patiko. Patiko, kad knygoje yra daug buitinių detalių ir viskas atpasakojama su visomis smulkmenomis. Ši knyga man persiskaitė pakankamai sunkiai. Nes kartais būdavo labai nuobodu, o kartais ir labai įdomu.

8 pelėdžiukai iš 10.

Tarp pilkų debesų.

RŪTA ŠEPETYS

    „Tarp pilkų debesų“   

Rūtos Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“ – tai grožinis kūrinys, pasakojantis apie vieną didžiausių mūsų bei kitų tautų, kadaise priklaususių Sovietų imperijai tragediją – trėmimus į  Sibirą. Nors knygoje aprašomi pagrindiniai veikėjai Elena, Jonas, Lina ir Kostas Vilkai bei daugelis kitų jų tremtyje sutiktų žmonių yra tik pačios rašytojos vaizduotės vaisiai ir realybėje niekada neegzistavo, tačiau pati knyga, dėl to, yra ne ką mažiau sukrečianti ir paliečianti net tolimiausius sielos užkaborius, nes yra paremta tikrais žmoonių išgyvenusių šį šiaurės pragarą pasakojimais. Knygos pasakotoja yra penkiolikmetė Lina. Ji talentinga dailininkė bei nenuilstanti kovotoja už tiesą. Ištremta į Sibirą ji tampa savotiška metraštininke nuolat piešia ir aprašo, tai ką tenka patirti, nes tikisi, kad tai padės pasiekti svarbiausią tikslą – surasti nežinia kur išvežtą tėtį.  Badas, ligos, sunkios gyvenimo sąlygos, bei alinantis darbas užgrūdino tremtinius, tačiau neatėmė iš jų svarbiausių dalykų – atjautos, žmogiškumo, o svarbiausia sugebėjimo mylėti. Apie tai liudija šilti jausmai užsimezgę tarp Linos ir Andriaus. Na, o Linos ir Jono mama Elena nuolat padeda žmonėms – dalijasi su jais paskutiniu duonos, kąsniu, užstoja nuskriaustuosius, todėl ir pati sunkiausiais momentais sulaukia pagalbos. Giliai širdyje žmogišku stengiasi išlikti ir vienas NKVD sargybinių Nikolajus Kreckis, nes nuolat slapčia padeda Linai ir jos mamai. Taigi, ši knyga išties labai prasminga ir gili, nes skatina suvokti, kad ne turtai, o valia ir dvasios stiprybė bei turtingas vidinis pasaulis daro mus išties laimingais.

Knygos pliusai:

1. Knygoje be išties žiaurių tremtinių kasdienybės faktų pagrindinė herojė dalijasi ir šiltais prisiminimais apie gyvenimą Lietuvoje, tai daro kūrinį, kur kas šviesesniu, todėl jį ne taip sunku skaityti.
2. Tik geriausios knygos virsta filmais. Filmas pagal šią knygą pasirodys jau šių metų Spalio 12.

10 pelėdžiukų iš 10

Dingusio jaunikio paslaptis: Zosės llganosės memuarai

Agnė Pačekajė

Dingusio jaunikio paslaptis: Zosės llganosės memuarai

Kartais knygai reikia suteikti antrą šansą. Kai bandžiau skaityti šią knygą pirmą kartą, ji manęs visiškai ,,neužkabino" ir netgi pasirodė visiška nesąmonė, taigi  numečiau ją į šalį ir nebaigiau skaityti. Bet praėjo maždaug pusę metų ir nusprendžiau pabandyti dar kartą.

Vieną rytą, prieš pat vestuves, Zosė suvokia – jos sužadėtinis negrįžo namo, o jo mobilus telefonas – už ryšio zonos ribų. Apimta negeros nuojautos ima kratyti jo daiktus ir aptinka mįslingą meilės raštelį. Zosė suvokia, kad turės savo būsimą vyrą surasti. Ir greitai! Panikos ištiktai Ilganosei į pagalbą skuba gyvenimo užgrūdinta valytoja ir kalbanti sužadėtinio papūga. Veikėjos net pačios nepastebi, kaip įsivelia į neįtikėtinų situacijų ir keistų sutapimų kupiną detektyvinę istoriją, privertusią jas kapstytis po tamsias Sugertuko šeimos paslaptis.

Knygos stilius toks pats, kaip ir pirmos dalies, šmaikštus ir priverčiantis nemažai pakikenti. Tačiau, kaip ir tikėjausi, antroji dalis nebebuvo tokia įspūdinga kaip pirmoji. Man patiko, kad knyga turi detektyvo fragmentų ir visai nesvarbu, kad tas detektyvas absurdiškas 😀. Šiek tiek nusivyliau, kad nemažai knygos detalių buvo nukopijuota dar iš tų laikų, kai Zosė Ilganosė gyveno ,,Panelės" žurnalo puslapiuose. Bet apskritai knyga yra lengva, humoristinė ir ją buvo visai smagu skaityti.

Pirmos šios knygos dalies apžvalgos nuoroda: 

http://peleduknygynelis.blogspot.com/2017/06/juokingiausia-knyga-kokia-kada-nors.html?m=1

7 pelėdžiukai iš 10.