2019 m. vasario 25 d., pirmadienis

Bestseleris

Alessandro Gallenzi

Bestseleris

Kartais pasirenku knygą visiškai atsitiktinai. Taip ir aš šįkart internete perskaičiau aprašymą, jis mane sudomino ir taip nusprendžiau perskaityti.
Knygoje pasakojamos rašytojo Džimo ir leidėjo Čarlzo istorijos. Džimui beveik 40. Jis parašė daugiau nei 10 romanų, tačiau nei vienu iš jų leidėjai nesusidomi. O Džimas labai nori išgarsėti – parašyti bestselerį ir tapti turtingu kaip J.K.Rowling.

Jis metė darbą, aukodamas savo nepriklausomybę persikrausto pas vėžiu sergančią motiną ir kenčia amžinai iš jo besišaipantį nekenčiamą dėdę, laikinai gyvenenantį motinos namuose. Tačiau nei motinos liga, nei jai atliekamos operacijos netrukdo Džimui bandyti ir bandyti rašyti vėl ir vėl. Kartą apgaule įsigavęs į leidėjams surengtą pobūvį, jis prasitaria apie knygą, kurią neva turi – tikrus prostitutės dienoraščius. Keli leidėjai ja susidomi – vienas net pasiūlo 300 000 svarų avansą. Tačiau knyga turi būti pristatyta jam per savaitę. Bet juk tokios knygos nėra! Džimas, apimtas nevilties, paprašo dviejų pažįstamų seserų – Helenos ir Saros – pagalbos.

Čarlzas Randalas daug metų dirbo leidykloje „Tetragon Press“.  Jis atleidžiamas, nes jo leidžiamos knygos nebuvo skirtos masėms, todėl nenešė didelio pelno leidyklai. Čarlzas ir jo buvusi darbuotoja  įkuria savo leidyklą ir ruošiasi išleisti gana populiaraus, bet jau mirusio rašytojo Makenos dar niekad nepublikuotą ir kažkada paties autoriaus Čarlzui atiduotą romaną. Tačiau buvę Čarlzo darbdaviai taip pat nori gauti tą knygą, tad bando įrodyti, kad ji priklauso leidyklai, o ne Čarlzui. Vieną dieną rankraštis dingsta.

Iš esmės, knygos aprašymas gali pasirodyti įdomus, tačiau pati knyga man nepasirodė itin verta dėmesio. Iš tiesų, knyga pakankamai nuobodi ir kartais sunkokai skaitosi, nes yra dvi siužetinės linijos, kurios pakankamai skirtingos ir tuomet sunku suprasti esmę. Ryškios kulminacijos knyga taip neturi. Taip pat man užkliuvo kai kurie žodžiai, tokie kaip negras arba invalidas, bet gal čia labiau akmuo į vertėjų daržą, o ne į autoriaus.

Mane nustebino tai, kad pats autorius yra italas, tačiau jis puikiai perteikė britiško gyvenimo subtilybes.

Šią knygą rekomenduočiau žmonėms, kurie domisi leidyba arba patys ruošiasi rašyti knygą, nes kūrinyje puikiai atskleidžiama leidybos ir knygos rašymo virtuvė.


5 pelėdžiukai iš 10.

2019 m. vasario 5 d., antradienis

Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį

„Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį“

PIRMA IR ANTRA DALIS

Šįkart knygos recenzija bus neįprasta, nes aptarsiu iškart dvi žinomo žurnalisto bei visuomenės veikėjo Andriaus Užkalnio knygas. Tokį sprendimą priėmiau, todėl, kad jose aptariamas tas pats laikotarpis – tarybinė Lietuva. O ir šiaip jos man pasirodė gana panašios.

Abi knygos yra išskirstytos skyreliais, kuriuose aptariamos pačios įvairiausios temos nuo maisto iki architektūros, nuo sovietinio rūbų stiliaus iki bendravimo, ar net tuometinių meilės romanų subtilybių. Kinas, darbas, sportas, tikėjimas tai tik dalis temų, aptariamų šiose knygose. Temų išties daug, tačiau ne visos jos aptariamos vienodai plačiai, apie kai kuriuos dalykus tik vos užsimenama, bet gal taip ir turi būti juk tai subjektyvūs rašytojo atsiminimai.
Tačiau abejose knygose A.Užkalnis  paskutiniuose skyriuose rašo apie tai, kuo mes visgi skyrėmės nuo kitų TSRS tautų. O antrojoje knygos dalyje autorius net išskiria 4 tarybinių žmonių tipus.

Abi knygos labai nenuoseklios, daug minties šuolių, nes pačiame tekste itin daug išnašų, todėl skaityti šias knygas nėra paprasta. Taip pat jose daug nuotraukų menančių sovietinius laikus… Tačiau tekstas parašytas su autoriui būdingu šmaikštumu, kuris jo knygoms suteikia tam tikro žavesio.
Manau, šios knygos tinkamos įvairaus amžiaus žmonėms Jei gyvenote aprašomu laikotarpiu gal jos padės atsikratyti populiaraus stereotipo , kurį vis dar dažnai tenka išgirsti ypač vyresnių žmonių lūpose, jog „prie ruso, tai buvo geriau“. Na, o jei kaip ir aš sovietinių realijų nepatyrėte, nes gimėte jau laisvoje Lietuvoje – šie  memuarai padės įvertinti tai, ką turime dabar, nes be praeities nebūtų ir dabarties.

6 pelėdžiukai iš 10