Geografas gaublį pragėrė.

Aleksej Ivanov

Geografas gaublį pragėrė

Mano tėtis visuomet kartoja - kad ir ką išbandytume, visada grįšim prie klasikos. Taigi ir aš šį kartą perskaičiau rusų literatūros klasiką - Geografas gaublį pragėrė.

Knygoje pasakojama apie jauną biologą Viktorą Služkiną, kuris įsidarbina geografijos mokytoju. Kariauja, paskui susidraugauja su mokiniais, konfliktuoja su direktoriaus pavaduotoja, veda devintokus į žygį - plaukti upe. Dar jis geria su draugais vyną, bando sugyventi su žmona ir pasiiminėja iš darželio dukrytę.

Prieš skaitydama galvojau, kad kūrinys bus humoristinio stiliaus, nes buvau girdėjus apie tai. Knygos pradžia išties buvo gana linksma, tačiau kuo toliau, tuo jaunojo mokytojo gyvenimas darėsi vis liūdnesnis ir aš supratau, kad išties ši knyga yra apie labai nelaimingo žmogaus gyvenimą. Ir tai mane nustebino, nes kaip ir minėjau, turėjau nuomonę, kad ši knyga bus linksma. Nepaisant to, kad knyga šiek tiek liūdna, man ji patiko. Tik nepatiko ta knygos dalis, kur mokytojas vedėsi mokinius į žygį. Ši dalis buvo nuobodi ir ištempta. Tačiau, tai nesugadino skaitymo malonumo.

8 pelėdžiukai iš 10.

Žodžiai

GINNY YTTRUP

„Žodžiai“

Tiesa išlaisvina, nors kartais siekiant ją išsakyti žodžių tiesiog pristinga ir jie lieka neištarti, užstrigę tik tavo mintyse ir gerklėje, o tu pats nebežinai ar dar kada nors sugebėsi prabilti. Būtent taip jaučiasi mažoji Keilė – viena pagrindinių šios istorijos herojų.

Mergaitė paveikta siaubingų išgyvenimų ne tik nebegali kalbėti, bet ir turi gyventi viena apleistoje trobelėje vidury miškų, su ją nuolat seksualiai išnaudojančiu patėviu.
Tačiau net ir tokiomis baisiomis sąlygomis augdama Keilė nepraranda vilties, kad ją palikusi narkomanė mama sugrįš ir ją išvaduos, mat sutrikęs vaikas mano, jog motiną tiesiog ištiko laikina amnezija.
Keilė trobelėje turi nedaug daiktų, bet brangiausias iš jų – tai mamos paliktas žodynas, į kurį ji koncentruojasi siekdama pamiršti visas su ja vykstančias negeroves.

Kita knygos veikėja Sjera taip pat susiduria su sunkiais vidiniais išgyvenimais. Nors gyvena laisvos ir nepriklausomos menininkės gyvenimą, tačiau nejaučia pilnatvės mat jau 12 metų ją slegia žlugdantis kaltės jausmas dėl naujagimės dukrelės mirties.
Šių herojų susitikimas taps lūžio tašku jų abiejų gyvenimuose, tačiau kelias link tiesos ir išsivadavimo iš vidinių pančių bus ilgas ir skaudus. Juk sielos žaizdos gyja sunkiausiai...

Man ši knyga pasirodė įtaigi ir tikroviška, tačiau man nelabai patinka, kūriniai, kuriuose taip išaukštinamas Dievas ir jo galybė, todėl šios knygos įvertinimas bus truputį mažesnis.

7 pelėdžiukai iš 10

Prieš skambutį. Po skambučio.

Loreta Puskunigė.

Prieš Skambutį. Po skambučio.

Vieną dieną, žiūrint viename tinklalapyje naujų elektroninių knygų sąrašą, akis užkliuvo už šios knygos pavadinimo. Pavadinimas išdavė, kad knyga bus apie mokyklą ir mokytojus, tokio tipo knygos man patinka, taigi nusprendžiau ją perskaityti.

Knyga yra apie šių laikų pedagogų gyvenimą, mokyklos kasdienybę ir jos suderinamumą su mėnulio fazėmis. Ką tik studijas baigusi mergina pradeda dirbti mokytoja. Ir nutinka jai visko – tiek gero, tiek blogo. Kaip ir kitiems mūsų pedagogams. Jauna idealistė, tikisi nuversti kalnus švietimo sistemoje ir kažką pakeisti, o ar jai pasisekė, sužinosite perskaitę knygą.

Labiausiai mane sužavėjo autorės rašymo stilius. Jame nepaprastai daug humoro, sarkazmo ir ironijos, ir tai išties daro šią knygą patrauklia. Ne kartą ir ne du kikenau ar net garsiai kvatojau, skaitydamą šį puikų kūrinį, taigi rekomenduoju visiems, kas nori pasikelti nuotaiką ir sužinoti šiek tiek daugiau apie mokytojų gyvenimo kasdienybę.

 Tai yra pirma šios autorės knyga, kurią perskaičiau. Ateityje planuoju perskaityti ir dar vieną šios autorės knygą, taigi, laukite tęsinio ☺

9 pelėdžiukai iš 10.