Prisijaukinti pabaisą.

Amy J. Fetzer

,,Prisijaukinti pabaisą"

Šį kartą neturėjau jokių ypatingų kriterijų, kokią knygą norėčiau perskaityti, taigi išsirinkau tokią, kurios aprašymas mane sudomino.

Siužetas: Ričardas Blektornas gyvena atsiskyręs nuo pasaulio, nes per avariją patyrė sužalojimų, kurie visam gyvenimui subjaurojo jo išvaizdą. Nuslėpusi, kad laukiasi kūdikio, jį palieka žmona. Apie dukrą Ričardas sužino tik žmonai mirus. Mergaitė neturi daugiau artimųjų, tėvas nutaria pasiimti ją į savo pilį ir aukle pasamdo gražuolę Lorą. Lora iš lėto bando prisijaukinti atsiskyrėlį ir sugrąžinti dukrai tėvą. Meilė ir aistra sugriauna žmones skiriančias sienas.

Iš karto galiu pasakyti, kad knyga yra banali ir nuspėjama. Labai. Na, toks eilinis meilės romanas. Nors turiu pripažinti, kad pati romano mintis įdomi. Knygoje yra erotinių detalių, kas yra truputį neįprasta tokio tipo knygai. Tačiau skaityti nebuvo įdomu, nes ir taip buvo aišku, kuo baigsis knyga. Taigi negaliu teigti, kad tai viena geriausių mano skaitytų knygų, jau greičiau priskirčiau ją prie prastesnių.

4 pelėdžiukai iš 10.

Angelai ir Demonai.

DAN BROWN

    „Angelai ir demonai“

„Angelai ir demonai“- tai jau trečioji Dano Browno knyga, kurią teko skaityti. Pagrindinis romano herojus kaip ir pirmus du kartus – simbiologijos mokslų daktaras Robertas Lengdonas. CERN moksliniame institute įvykdoma kraupi žmogžudystė. Nužudomas vienas gabiausių instituto mokslininkų Leonardas Vetra nusikaltimo metu taip pat pavagiamas ir cilindras su didžiausiu šio žmogaus atradimu – antimedžiaga – substancija, kurios egzistavimas turėjo užpildyti prarają tarp mokslo ir religijos, moksliškai įrodant, kad dievas egzistuoja. O Taip pat ją galima naudoti, kaip pirmąjį pasaulyje neišsenkančios galios šaltinį. Tad šis išradimas išties revoliucingas.

Išvydęs įdagą ant nužudytojo Vetros kūno su paslaptingos iliuminatų draugijos simbolika CERN direktorius neįgaliojo vežimėliu judantis Maksimilianas Koleri nė nesudvejoja kam skambinti... O greičiau nei per valandą nužudymo Vietoje atsiradęs Lengdonas turi tik 24 valandas surasti ir nukenksminti cilindrą su itin sprogia antimedžiaga arba visas Vatikanas su katalikų bažnyčios galvomis išlėks į orą. Tačiau šią misiją Lengdonas kaip visada vykdys ne vienas – jam padės nužudytojo Vetros globotinė Viktorija.

Knygos pliusai:

1. Kaip ir visose šio autoriaus knygose daug intrigos ir veiksmo, todėl kūrinį skaityti nenuobodu.

Knygos minusai:

1. Kai kurios Lemgdono išgyvenimo scenos ne visai realistiškos t. y. veikėjas kartais primena superneną, o ne Harvardo universiteto profesorių.

9 pelėdžiukai iš 10    

Mažasis princas.

Antuan De Sent Egziuperi

Mažasis princas

„Mažasis princas“ – tai viena geriausių ir garsiausių alegorinių pasakų. Ji skirta vaikams, tačiau dėl savo gilios, filosofinės prasmės puikiai tinkanti ir suaugusiesiems, kurie dėl savo perdėto rimtumo ir dažnai paviršutiniško požiūrio, į mus supantį pasaulį, jau seniai pamiršo, jog nepaisant amžiaus kiekviename iš mūsų slypi smalsus vidinis vaikas, trokštantis džiaugtis.

Pirmąkart šią knygą skaičiau būdama 10 metų, tada ji man tokio didelio įspūdžio nepaliko. Dabar man jau 24 metai ir nusprendžiau šį kūrinį perskaityti vėl. Ir nesuklydau, nes dabar jau tikrai suvokiu, kokią gilią ir svarbią žinutę šia knyga siekia perduoti rašytojas. Pasitelkdamas išgalvotus herojus bei visiškai fantastinę siužeto liniją, pasakojančią apie mažo berniuko kelionę po nykštukines planetas-asteroidus, sutinkant ten skirtingus herojus, nuolat bereikšmiu skaičiavimu užsiimantį verslininką, girtuoklį, kuriam gėda dėl savo priklausomybės ir kitus žmogiškąsias ydas vaizduojančius veikėjus rašytojas kalba apie dalykus, kurie gyvenime yra svarbiausi bei ragina nešvaistyti mums duoto gyvenimo veltui, o tiesiog sustoti ir pamąstyti koks yra tikrasis mūsų būties šioje žemėje tikslas bei kryptingai jo siekti. Dažnai kalbant apie šią knygą ir jos filosofinę vertę prisimenamas lapės ir Mažojo princo dialogas apie tai, kad esi amžinai atsakingas už tą kurį  „prisijaukini“,aišku, yra teisingas, tačiau tai toli gražu nėra vienintelis dalykas, kurio ši knyga gali išmokyti. Esu įsitikinusi, kad šiame kūrinyje kiekvienas skaitytojas ras ką nors išmintingo, todėl patarčiau ją perskaityti kiekvienam.   

Knygos pliusai

1. Knyga išties privers susimąstyti apie svarbiausias gyvenimo vertybes.
2. Kūrinyje nėra įkyraus moralizavimo.
3. Knyga nestora, tad ją galima greitai perskaityti.

Minusų neaptikau

10 pelėdžiukų iš 10

Laimingi žmonės skaito ir geria kavą.

Agnes Martin - Lugand

Laimingi žmonės skaito ir geria kavą

Po knygos ,,Alisa mokosi dainuoti", mane buvo užklupusi tokią būsena, kad sau pasakiau ,,Viskas, atsibodo, nebenoriu nieko skaityti. Gal taip paveikė paskutinė perskaityta knyga, o gal šiaip buvo kažkokia perkrova. Tačiau praėjus nedaug laiko, vieną naktį kankino nemiga ir nusprendžiau kažką paskaityti, kad greičiau prabėgtų laikas. Norėjosi kokio nors lengvo romano apie meilę. Taigi peržiūrėjusi savo dar neskaitytas knygas išsirinkau prancūzų rašytojos Agnes Martin -Lugand knygą ,,Laimingi žmonės skaito ir gerią kavą".

Knygos siužetas:

Dianos gyvenimas, rodos, tobulas. Ji – mylima žmona, mama ir jaukios literatūrinės kavinės „Laimingi žmonės skaito ir geria kavą“ pačiame Paryžiaus centre savininkė. Tačiau vyrui ir dukrelei žuvus autoavarijoje, idilė išsisklaido tartum migla. Įkalinta ilgesio ir persekiojama prisiminimų, moteris užsidaro savyje ir neprisileidžia net artimųjų.

Vis dėlto laikas nestovi vietoje. Praėjus metams nuo tragedijos Diana supranta, kad išsivadavimo reikia ieškoti dabar arba niekada, ir išsiruošia į Airiją, savo mylimo vyro svajonių šalį. Apsistojusi pačiame atokiausiame kaimelyje ant jūros kranto, ji susipažįsta su bene vieninteliu savo kaimynu Edvardu – sudėtingo charakterio, bet itin patraukliu vienišiumi fotografu. Iš pradžių negalėję vienas kito pakęsti, jie pasineria į siautulingą meilės romaną.

Knygoje išgyvenami jausmai (netekties skausmas, depresija po to) vaizduojami labai tikroviškai. Ir nors nesu patyrusi, tokių išgyvenimų, bet įsivaizduoju, kad žmonės būtent taip ir jaučiasi, kaip rašoma šioje knygoje. Galbūt autorei taip puikiai pavyko atskleisti šiuos jausmus, nes ji yra psichologė, vėliau passukusi rašytojos keliu. Knyga perskaitoma tikrai labai lengvai ir greitai. Bet yra labai užkabinanti ir įtraukianti, aš ją perskaičiau vienu prisėdimu, nes vis norėjosi sužinoti, kas bus toliau. Taip pat labai realistiškai aprašoma Airija, jos gyventojai, oras. Patiko, kaip vaizduojami veikėjų charakteriai. Vienintelis minusas, kad knyga baigėsi ne taip, kaip tikėjausi, bet čia tik mano nuomonė.

8 pelėdžiukai iš 10